Kokius dokumentus turėčiau paprašyti iš savo tiekėjo?

Kokius dokumentus prašyti, priklauso nuo jūsų vaidmens

Ką prašyti iš tiekėjo, iš esmės skiriasi tarp importuotojo ir platintojo — ir tas skirtumas slypi tame, ką kiekvieno vaidmens reglamentas reikalauja. Importuotojas gauna produktą iš ES išorės ir jį pats pristatyja į Sąjungą; tas vaidmuo tikrina, ar gamintoja įvykdė savo pareigas, ir todėl prašo visos pagrindžiančios medžiagos: techninės dokumentacijos, rizikos analizės, ES atitikties informacijos, instrukcijų ir įspėjimų reikalingame žodyje, ir duomenų, iš kurių gamintoja yra identifikuojama. Platintoja — kuris produktą ES viduje atpardavinėja, neimportavęs jo pirmiausia ir nevadovavęs juo pagal savo pavadinimą — tikrina tik, ar reikalinga informacija yra ant produkto ar pakuotės: įspėjimai, naudojimo instrukcija, identifikavimo duomenys. Platintoja todėl neturi prašyti pagrindinės rizikos analizės ar techninių bylų; ta pareiga priklauso gamintojui ir importuotojui, ne jam.

Kuris nors produktą pardavinėja pagal savo pavadinimą ar savo žymę, pats laikomas gamintoja — net jei produktas buvo sukurtas kitur ir tik logotipas buvo uždetas. Tuo atveju tiekėjo prašymas yra nepakankamas: pagrindiniai duomenys (specifikacijos, bandymų atqrašai, medžiagų informacija) sudaro atspyrą tašką savai techninei dokumentacijai ir rizikos analizei, kurią interneto parduotuvė pati turi gebėti parodyti. Tai, kas iš pradžių prasideda kaip "dokumentų prašymas iš tiekėjo", toje situacijoje tampa savos bylos sudarymu.

Kur tas skirtumas reglamente stovi

Skirtumas išplaukia iš Reglamento (EU) 2023/988 11 straipsnio, kuris apibūdina importuotojo kontrolės pareigą, ir 12 straipsnio, kuris nustato lengvesnę platintojo kontrolės pareigą. Abu straipsniai galioja kiekvienai iš dvidešimt septynių valstybių narių identiškai, nes GPSR yra reglamentas, o ne direktyva, perkelama šalyse.