Kas turi būti ant mano produkto etiketės?

Pavadinimas, adresas ir perspėjimas turi būti ant etiketės

Ant etiketės (arba pakuotės, arba pridedamame dokumente, jei pats produktas per mažas) dažniausiai turi būti gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas, pašto adresas, kuriuo jį galima pasiekti, produkto identifikavimo būdas (tipo, partijos ar serijinis numeris) ir su produktu susiję perspėjimai ar saugos nurodymai. Šią pareigą nustato gamintojas, kaip nurodyta Verordimo (EU) 2023/988 9 straipsnyje. Ir čia yra staigmena, kurios dauguma verslininkų nežino: kas parduoda produktą savo pavadinimu ar ženklu, pats laikomas gamintoju — net jei produktas pagamintas kitur ir ant jo tik uždėtas asmeninis logotipas, arba jei jis iš esmės modifikuotas. Kas tai daro, neša 9 straipsnio etiketavimo pareigą, o ne lengvesnę platintojo rolę.

Importeris, kuris į rinką atveda produktus iš ES išorės, patikrina, ar tas etiketė jau yra ir ar jis pilnas, ir prie to prideda savo pavadinimą ir adresą (11 straipsnis). Platintojas — kas parduoda produktą iš ES gamintojo ar importerio paprasčiausiai toliau nepridėdamas savo ženklo — šios pareigos neturi: jis tik patikrina, ar etiketė yra, neturėdamas pats jos sudaryti. Perspėjimų kalba seka žmonių, ne pardavėjo: Nyderlanduose tai olandų, Vokietijoje — vokiečių, Belgijoje — olandų, prancūzų arba vokiečių kalba, atsižvelgiant į kalbinį regioną — interneto parduotuvė, aptarnaujanti visą Belgiją, praktiškai turi dviejų kalbų versijas.

Tai išplaukia iš Verordimo 9 ir 11 straipsnių

Etiketės turinys ir jos ataskaitų paskirstymas nurodyti Verordimo (EU) 2023/988 9 straipsnyje (gamintojas) ir 11 straipsnyje (importeris). Kokia kalba turi būti perspėjimai, nustatyta kiekvienoje narėje valstybėje, remiantis joje naudojama vartotojų kalba.